Atsižvelgiant į reikalavimus, kurie keliami gaminiui, būtent Į kietumą, stiprumą, sugebėjimą piauti ir į kitas savybes, taikomi įvairūs terminio apdirbimo būdai, kurių pagrindiniai yra at-kaitinimas, normalizavimas, grūdinimas ir atleidimas.
Atkaitinimas — t. y. gaminio kaitinimas iki tam tikros temperatūros, išlaikymas toje temperatūroje ir lėtas aušinimas. Atkaitinant pagerėja plieno apdirbamumas, išnyksta vidiniai įtempimai, atsirandantieji gaminiui netolygiai auštant, kalimo, suvirinimo ir liejimo procesuose.Kaitinimo temperatūros parinkimas atkaitinant priklauso nuo plieno markės, gaminių formos bei matmenų ir nuo atkaitinimo tikslo. Konstrukcijos gaminys kaitinamas tokiu greičiu, kad tolygiai įkaistų per visą storį, nes, kaitinant netolygiai ir labai greitai, metale susidaro įtempimai, dėl kurių atsiranda įtrūkimų. Atkai-tinimo temperatūroje išlaikoma tam tikrą laiką, kad galutinai įvyktų visi plieno struktūros pakitimai. Išlaikymo trukmė priklauso nuo lydinio sudėties ir lygi maždaug 20—40% kaitinimo laiko. Išlaikytas metalo gaminys iš lėto aušinamas kartu su krosnimi. Kuo daugiau anglies pliene, tuo lėčiau reikia aušinti jį. Atkaitinant sumažėja valcuotų plieninių lakštų ir strypų kietumas ir pagerėja jų apdirbamumas. Valcuoti stoginės skardos lakštai atkaitinami, norint padidinti jų plastiškumą.
Atkaitinant anglinius plienus, kuriuose yra 0,83% anglies, jie įkaitinami iki 800—900°. Kuo daugiau anglies pliene, tuo žemesnė įkaitinimo temperatūra. Pavyzdžiui, plienai 60, 65 įkaitinami iki 800°, o plienai 15, 20 — iki 900°.Jeigu atkaitinama tam, kad išnyktų vidiniai įtempimai, tai plieno gaminys įkaitinamas iki 550—600° ir išlaikomas toje temperaturoje tol, kol vienodai įkaista visas gaminys. Po to gaminys iš lėto aušinamas. Jeigu atkaitinama, norint sumažinti deformuojant sukietinto plieninio gaminio kietumą, įkaitinama iki 680—700°ir naudojama turėklams gaminti. Šiuo atveju gaminys išlaikomas šioje temperatūroje trumpiau. Išlaikoma tiek, kiek būtina, kad įkaistų visas gaminys. Po to aušinama ore. Kietėjant sudėtingiems plienams, vyksta likvacija — plieną sudarančių cheminių elementų netolygus pasiskirstymas gaminio tūryje. Dėl to įvairiose luito arba gaminio dalyse plieno savybės yra skirtingos. Likvacijai pašalinti atkaitinama difuziniu būdu, įkaitinant gaminį iki 1000—1050°. Išlaikoma ilgai (ne trumpiau kaip 10 vai.). Plieną sudarantieji elementai iš didelės koncentracijos vietų patenka į tas vietas, kur yra mažesnė jų koncentracija, ir tokiu būdu cheminė plieno sudėtis išsilygina.
Normalizavimas — tai atkaitinimas, kai aušinarna ore. Normalizuotas plienas pasižymi didesniu smulkiagrudiš-kumu, jis yra stipresnis ir kietesnis, negu atkaitintas, tačiau mažiau plastingas.
Grūdinimas — tai plieninio gaminio įkaitinirnas iki tam tikros temperatūros, išlaikymas joje ir greitas ataušinimas. Grūdinimo tikslas yra užfiksuoti aukštos temperatūros struktūrinius komponentus arba jų irimo produktus, esant žemesnei temperatūrai turėklai gali išsilyditi. Greitai ausdamas, austenitas nespėja virsti perlltu, ir užgrūdintas plienas dažniausiai turi martensitinę struktūrą. Grūdinimo rezultatai priklauso nuo daugelio sąlygų, kurių pagrindinės yra šios: įkaitinimo laikas iki aukščiausios grūdinimo temperatūros; aukščiausia įkaitinimo temperatūra; išlaikymo trukmė aukščiausioje grūdinimo temperatūroje; aušinimo greitis. Šaltinis paimtas iš www.statybanamo.lt