Kiek visko prirašyta šia tematika. Begalės specialistų patarimų, potencialių darbdavių komentarų, darbo ieškančiųjų patirtys. Ir vis tiek kaži kodėl nesiseka. Ir daugeliui. Ir kodėl? O kad žino. Receptas kaip ir paprastas – būk geriausias, būk aukščiausios klasės specialistas, būk reikalingas, būk naudingas ir tave tikrai priims tavo norimas darbdavys. O ką daryti vidutiniokams?
Kas Lietuvoje tie vidutiniokai? Dažniausiai tokiais laikomi tarsi ir turintys specialybę, išsilavinimą, ir šiokią tokią darbo patirtį. Tačiau dažniausiai – labai nekonkurencingose darbų srityse. Biuro administratoriai, smulkieji vadybininkai, jauni, nepatyrę teisininkai dažniausiai tiesiog paskęsta tokių, panašių į save būryje. Ką daryti? Kaip nors išsiskirti. Dirbti pigiai, dirbti nemokamai, lankyti kursus, seminarus, kurti kažką savo, galų gale rašyti straipsnius spaudai savo srityje – visa tai galėsite parodyti potencialiam darbdaviui ir tai gerokai pakels jus prieš minią tą pačią specialybę turinčių bedarbių. Būsite konkurencingesnis.
Bent didžiuosiuose Lietuvos miestuose darbo pasiūlymų yra tikrai daug, darbo skelbimai kasdien pasipildo dešimtimis, o gal ir šimtai naujų darbo pasiūlymų. Atrodo keista, kaip net ir Vilniuje dar gali būti toks gana aukštas nedarbingumo rodiklis. Cha. Ne paslaptis, kad žmonės nori dirbti ne bet ką. Ir ne už bet kiek (eiliniu atveju – ne už minimą). Net ir neturintieji darbo įgūdžių, neturintys kvalifikacijų nori gero, nesunkaus, gerai apmokamo darbo. Ar tie pasiūlymai nekvalifikuotiems darbininkams už minimalų atlyginimą niekam neįdomūs?
Na, gal ne visai taip. Tikrai yra, kas juos peržiūri, kas darbinasi ir netgi džiaugiasi tokiais darbais. Kad ir, pavyzdžiui, valytojos. Tikrai pasitaiko nemažai tokių atvejų, kuomet darbas pilnu etatu už minimalų atlyginimą trunka toli gražu ne visą darbo dieną. Galbūt objektams išvalyti pakanka 5-6 valandų, gal kartais ne keturių. Ypač įgudus. Ar tokiu atveju vertėtų skųstis minimaliu atlyginimu? Tikrai ne. Reikia džiaugtis dar ir tuo, kad gaunate ne tik darbą, algą, bet ir laisvę. Ir tokių darbų tikrai pasitaiko tarp tų minimaliai apmokamų ir neva nekvalifikuotų. Tereikia ieškoti.
Kvalifikacijos kėlimas, darbo patirtys, įvairi veikla, daranti jus pranašesnį prieš kitus bedarbius tikrai padeda ieškantis darbo. Tačiau darbo paieškos vis tiek daugeliui atveju prasideda nuo pasiūlymų peržiūrėjimo. Darbo skelbimai internete plačiai paplitę, yra daug portalų, kuriuose galima ieškotis potencialių darbdavių. Tereikia nepasiklysti tarp tų skelbimų, juos žiūrėti, tyrinėti ir kreiptis, kuomet pasirodys tinkamas. Ar tai būtų kažkas pagal jūsų specialybę, kur galėsite įrodyti savo pranašumą prieš kitus, ar kažkoks visai nekvalifikuotas darbas už minimalų atlyginimą, tačiau pavyzdžiui su tokiu privalumu, kaip nereikėjimas dirbti visas aštuonias valandas.