Kažkada žmonės valgė maistą. Dabar dažniausiai kalbame apie baltymų, riebalų ir angliavandenių vartojimą. Čia prapuola mūsų dėmesys pačio maisto kokybei bei įvairovei. Taip pat kitų dalių svarba. Ypač dažnai tenka išgirsti apie baltymus: kaip jų reikia daug ir ypač sportuojantiems.
Taip, jų reikia ir ypač sportuojantiems, bet tikrai ne “kuo daugiau, tuo geriau”. Nes organizmui reikia baltymų tiek, kiek reikia, ir ne daugiau. Kas per daug, virsta cukrumi ir nusėda ant kūno riebalais. Be to kiekvienas organizmas skirtingai įsisavina baltymus iš skirtingų šaltinių. Taigi nuomonė, kad valgydamas daug baltymingo maisto, būsi lieknas ir stiprus, nėra teisinga. Kad būtum lieknas ir stiprus, reikia pilnavertės mitybos ir fizinio aktyvumo. O pilnavertė mityba reiškia, visų pirma įvairų ir kokybišką maistą, kuriame yra įvairių maistingųjų medžiagų šaltinių, tarp kurių būtinai turi būti ir daržovių.
Čia noriu trumpai pakalbėti apie baltymų šaltinius. Labai gerai žinomi ir sportuojančių itin mėgstami yra tokie produktai, kaip varškė, kiaušiniai ir vištienos krūtinėlė. Juose iš tiesų daug baltymų, tačiau verta žinoti, kad mėsoje, žuvyje ir pieno produktuose visai nėra skaidulinių medžiagų. O jos būtinos geram virškinimui, imunitetui – taigi ir buvimui lieknu ir stipriu.
Žmonės neretai galvoja, kad augaliniame maiste baltymų nėra daug arba reta. Tačiau augalinio maisto, kuriame baltymų koncentracija yra daugiau nei pakankama, yra nemažai. Tai visų pirma, ankštiniai: lęšiai, pupuolės, žirniai, avinžirniai, sojos; sėklos: moliūgų, sezamų, saulėgrąžų, kanapių, linų sėmenys; riešutai: žemės, migdolų, anakardžių, bertoletijų. Tai itin maistingųjų medžiagų turtingas maistas, savo amino rūgščiu profiliu niekuo nenusileidžiantis gyvulinės kilmės produktams. Valgydami jų visų po truputį, gausime pačių įvairiausių medžiagų, kurių populiariame baltymingos dietos (vištiena, varškė, kiaušiniai) variante akivaizdžiai trūksta.
Linų sėmenys ypač turtingi skaidulų ir omega3 riebiųjų rūgščių. Sezamai: skaidulų, vitaminų E, B1, B3, B6, kalcio ir magnio. Saulėgrąžų sėklos: baltymų, skaidulų, B1, B6, magnio, cinko, geležies.
Migdolai ypač vertinami dėl jų baltymų sudėties ir lengvo virškinimo, vitaminų E ir B2, mangano, magnio, vario, fosforo. Visi ankštiniai išsiskiria savo turtinga mineralų sudėtimi, skaidulų gausa ir cukrų mažinančiu poveikiu. Tarkime avinžirniai turi daug natūralių folatų, mangano ir vario, jie yra geležies, fosforo ir omega 3 šaltinis.
Vienintelis kontraversiškas maistas iš mano minėtųjų yra sojos. Dėl genetiškai modifikuotų sojų paplitimo pravartu rinktis ekologiškus sojos produktus. Reikėtų vengti maisto ir papildų su izoliuotais sojos (ar kitų kultūrų) baltymais. Pačias pupeles reikia labai gerai išmirkyti ir išvirti, nes tai tikrai sunkiai virškinamas produktas, kurio nereikėtų valgyti kasdien. Kasdien tinka ir naudinga vartoti fermentuotus sojos produktus, tokius kaip miso pasta, klasikiniai sojų padažai tamari ir shoyu. Jie vertingi ne tik dėl baltymų, bet ir dėl teigiamo poveikio žarnyno florai.