Ką reikia žinoti apie kultūros paveldą Lietuvoje?

Ką reikia žinoti apie kultūros paveldą LietuvojeDidžiaisią Lietuvos nekilnojamojo paveldo dalį sudaro archeologijos, urbanistikos ir architektūros vertybės. Archeologijos ir mitologijos paveldo objektai pasižymi didele įvairove: tai piliakalniai, senoviniai pylimai ir gynybiniai įtvirtinimai, statinių griuvėsiai ir liekanos, religinio kulto vietos ir kt. Urbanistinės vertybės- tai istoriniai senamesčiai ir miesteliai, istorinės miestų dalys, senieji kaimai ir panašios vietos bei vietovės. Architektūriniai objektai- tai statiniai, jų dalys, statinių kompleksai ir ansambliai. Kultūros vertybių registre registruota virš 800 archeologinių objektų, 70 istorinių miestų ir miestelių, apie 580 dvarų sodybų, indenfikuota apie 300 parkų, dar išlikę 43 etnografiniai kaimai. Medinis dvarų ir etnoografinių kaimų paveldas- tai savitas ir ypatingas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europos kultūrinėje erdvėje.

Kilnojamosios kultūros vertybės

Svarbią kultūros paveldo dalį sudaro kilnojamosios kultūros vertybės: archeologiniai radiniai, monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplystulpiai, kryžiai ir kitokios vertybės, pavyzdžiui: molbertinė tapyba, sienų tapyba, vitražas, metalo plastika, keramika, skulptūra ir kt. https://www.atostogoskaime.lt/unesco/

Vilniaus senamiestis

UNESCO objektai priklauso visoms pasaulio tautoms, nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje jos yra. 1994 m. Vilniaus istorinis centras- senamiestis- dėl savo išskirtinumo pripažintas pasauliniu mastu ir įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai didžiausias Rytų Europos senamiestis su puikiais gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatais, kuriais gali gėrėtis kultūrinį gyvenimą mėgstantys vilniečiai. Senamiesčiu didžiuojasi ne tik lietuviai, į jį žvelgia ir kitų Europos šalių turistai, nes tai- gyvas besivystantis miestas. Viena iš pagrindinių UNESCO saugumo miesto vertybių- miesto struktūra. Ji nesikeitė nuo tada, kai pradėtas statyti pusiau mūrinis, pusiau medinis miestas. Ši struktūra yra laisvo išplanavimo, prisitaikiusi prie reljefo, faktiškai, kiek bevyko miesto plėtra, visas atsinaujinimas, augimas vyko nuosekliai, tolerantiškai, nedarant valymų, negriaunant pastatų, o juos tobulinant. Tai daryta saikingai, viskas vystėsi racionaliai. Iš kitų skiriasi, visų pirma masteliu, struktūra ir bendru kraštovaizdžiu, siejant gamtą, urbanistiką, architektūrą. Tuo Vilnius unikalus.