Lietuvoje žemės ūkis yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių. Valstybėje gaminami sveiki, kokybiški produktai tenkina gyventojų poreikius, o didelė dalis eksportuojamų gaminių padeda didinti ekonomikos augimą ir konkurenciją rinkoje. Žemės ūkio sektorius stipriai susijęs su kaimu. Mažuose miesteliuose ir kaimuose gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų. Jie susiduria su įvairiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais. Todėl ES parama žemės ūkiui yra vienas iš būdų, padedančių pagerinti žmonių gyvenimą.
Ekonominiu požiūriu, žemės ūkis yra laikomas vienu stipriausių valstybės sektorių. Tačiau, mažesnėse valstybėse, ši ūkio sritis pasižymi mažesniu darbo ir gamybos našumu nei, pavyzdžiui, paslaugų ar pramoniniai sektoriai. Atsilikimą daugeliu atvejų įtakoja technologinių procesų ribotumas. Dėl šių priežasčių nukenčia ne tik darbo efektyvumas, bet ir gaunamas pelnas. Lietuvoje žemės ūkis yra labai svarbi sritis. Nors pati valstybė šiam sektoriui skiria nemažai dėmesio, didžiausią teigiamą įtaką turi ES parama žemės ūkiui.
Po 2004 metų, Lietuvai tapus teisėta ES nare, Lietuvos žemdirbiams atsivėrė platesnės galimybės. Ūkininkai be suvaržymų gali prekiauti bendrojoje ES rinkoje, naudotis bendrosios žemės ūkio politikos ir finansinės paramos instrumentais. ES parama ūkininkams skirstoma į keletą sričių: gamybos procesų gerinimui, konkurencingumo stiprinimui, gamtinių išteklių tausojimui, darbo našumo kėlimui, inovacijų, žemės ūkio srityje, plėtrai. Bendroji žemės ūkio politika ir ES parama žemės ūkiui yra vienas veiksmingiausių finansinių mechanizmų, skirtų smulkių ir vidutinių ūkių augimo skatinimui. Nuo pat įstojimo į ES, Lietuvos žemės ūkio makroekonominiai rodikliai pradėjo gerėti. Pradėjus naudotis ES parama žemės ūkiui, padidėjo žemės ūkyje pagaminamos produkcijos kiekis bei darbo našumas. Daugeliu atvejų pagerėjo ir kaimo vietovių gyventojų gyvenimas: atsirado naujų darbo vietų, kurios garantavo užimtumą ir pastovias pajamas. Narystė ES atvėrė kelius laisvam prekių judėjimui, todėl šiomis dienomis Lietuvos žemės ūkio produkcija eksportuojama į kitas Europos šalis. Pasinaudojus įvairiomis priemonėmis, atsirado palankios sąlygos plėtoti santykius su trečiosiomis šalimis ir ten eksportuoti Lietuvoje pagaminamą žemės ūkio produkciją ir gaminius. Didelę įtaką žemės ūkio pakilimui ir plėtrai turėjo tiesioginės ES išmokos ūkininkams. Tai paskatino dar didesnį vystymąsi augalininkytės, gyvulininkystės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose.
Šiomis dienomis žemės ūkio sektorius tikrai džiugina. Remiantis ES ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos ataskaitos duomenimis, per ES struktūrinės paramos 2007-2013 metų laikotarpį išaugo kaimo gyventojų pajamos, sumažėjo nedarbas, padidėjo tarptautinė žemės ūkio produkcijos plėtra. Nepaisant to, žemės ūkio sritis dar nėra pilnai išplėtota. Daugelyje rajonų esančiuose ūkiuose, gamybos našumas vis dar nėra pakankamai efektyvus. ES parama žemės ūkiui vis dar aktuali ir reikalinga, todėl ir nauju ES struktūrinės paramos laikotarpiu ūkininkai gali pretenduoti į finansinę paramą.