PLIENO TERMINIO APDIRBIMO RŪŠYS

       Atsižvelgiant į reikalavimus, kurie keliami gaminiui, būtent Į kietumą, stiprumą, sugebėjimą piauti ir į kitas savybes, taiko­mi įvairūs terminio apdirbimo būdai, kurių pagrindiniai yra at-kaitinimas, normalizavimas, grūdinimas ir atleidimas.

Atkaitinimas — t. y. gaminio kaitinimas iki tam tik­ros temperatūros, išlaikymas toje temperatūroje ir lėtas aušini­mas. Atkaitinant pagerėja plieno apdirbamumas, išnyksta vidi­niai įtempimai, atsirandantieji gaminiui netolygiai auštant, ka­limo, suvirinimo ir liejimo procesuose.Kaitinimo temperatūros parinkimas atkaitinant priklauso nuo plieno markės, gaminių formos bei matmenų ir nuo atkaitinimo tikslo. Konstrukcijos gaminys kaitinamas tokiu greičiu, kad tolygiai įkaistų per visą storį, nes, kaitinant netolygiai ir labai greitai, metale susidaro įtempimai, dėl kurių atsiranda įtrūkimų. Atkai-tinimo temperatūroje išlaikoma tam tikrą laiką, kad galutinai įvyktų visi plieno struktūros pakitimai. Išlaikymo trukmė pri­klauso nuo lydinio sudėties ir lygi maždaug 20—40% kaitini­mo laiko. Išlaikytas metalo gaminys iš lėto aušinamas kartu su kros­nimi. Kuo daugiau anglies pliene, tuo lėčiau reikia aušinti jį. Atkaitinant sumažėja valcuotų plieninių lakštų ir strypų kietu­mas ir pagerėja jų apdirbamumas. Valcuoti stoginės skardos lakštai atkaitinami, norint padidinti jų plastiškumą.

Atkaitinant anglinius plienus, kuriuose yra 0,83% anglies, jie įkaitinami iki 800—900°. Kuo daugiau anglies pliene, tuo žemesnė įkaitinimo temperatūra. Pavyzdžiui, plienai 60, 65 įkai­tinami iki 800°, o plienai 15, 20 — iki 900°.Jeigu atkaitinama tam, kad išnyktų vidiniai įtempimai, tai plieno gaminys įkaitinamas iki 550—600° ir išlaikomas toje temperaturoje tol, kol vienodai įkaista visas gaminys. Po to gami­nys iš lėto aušinamas. Jeigu atkaitinama, norint sumažinti deformuojant sukietin­to plieninio gaminio kietumą, įkaitinama iki 680—700°ir naudojama turėklams gaminti. Šiuo at­veju gaminys išlaikomas šioje temperatūroje trumpiau. Išlaiko­ma tiek, kiek būtina, kad įkaistų visas gaminys. Po to aušina­ma ore. Kietėjant sudėtingiems plienams, vyksta likvacija — plieną sudarančių cheminių elementų netolygus pasiskirstymas gami­nio tūryje. Dėl to įvairiose luito arba gaminio dalyse plieno sa­vybės yra skirtingos. Likvacijai pašalinti atkaitinama difuziniu būdu, įkaitinant gaminį iki 1000—1050°. Išlaikoma ilgai (ne trumpiau kaip 10 vai.). Plieną sudarantieji elementai iš didelės koncentracijos vietų patenka į tas vietas, kur yra mažesnė jų koncentracija, ir tokiu būdu cheminė plieno sudėtis išsi­lygina.

Normalizavimas — tai atkaitinimas, kai aušinarna ore. Normalizuotas plienas pasižymi didesniu smulkiagrudiš-kumu, jis yra stipresnis ir kietesnis, negu atkaitintas, tačiau ma­žiau plastingas.

Grūdinimas — tai plieninio gaminio įkaitinirnas iki tam tikros temperatūros, išlaikymas joje ir greitas ataušinimas. Grūdinimo tikslas yra užfiksuoti aukštos temperatūros struk­tūrinius komponentus arba jų irimo produktus, esant žemesnei temperatūrai turėklai gali išsilyditi. Greitai ausdamas, austenitas nespėja virsti perlltu, ir užgrū­dintas plienas dažniausiai turi martensitinę struktūrą. Grūdinimo rezultatai priklauso nuo daugelio sąlygų, kurių pagrindinės yra šios: įkaitinimo laikas iki aukščiausios grūdini­mo temperatūros; aukščiausia įkaitinimo temperatūra; išlai­kymo trukmė aukščiausioje grūdinimo temperatūroje; aušinimo greitis. Šaltinis paimtas iš www.statybanamo.lt

Parašykite komentarą