Ką reikia žinoti planuojant fotosesiją

fotosesijosTaigi, sumanėte, jog norite fotosesijos? Puiku! Tik ar žinote, ko tiksliai norite? Juk fotosesijų būna pačių įvairiausių – nuo fotografavimo studijoje iki fotosesijų gamtoje ar mieste tarp minios žmonių. Ar norite privačios fotosesijos ar galvojate apie kažką išskirtinio ir norite patirti naujų pojūčių? Išsirinkti išties yra sunku. Na nebent gavote dovanų fotosesijos kuponą – tuomet, ko gero, daug rinktis nereikės. Tačiau ir vienu ir kitu atveju reikia aptarti su būsimu fotografu, kokių nuotraukų tikitės ir kaip jas įsivaizduojate. Tokiu atveju ir fotografui bus lengviau atlikti savo darbą, o ir jūs galėsite džiaugtis tokiomis nuotraukomis, apie kokias svajojote.

                  Ką svarbu aptarti su fotografu? Pirmiausia, būtina, kad tiek jūs tiek fotografas kuo geriau suprastumėte ir išsiaiškintumėte, kaip įsivaizduojate fotosesiją. Vieno sakinio čia neužteks: noriu fotosesijos tarp obelų žiedų. Tikrai ne. Tokį pasakymą galima labai įvairiai suprasti, todėl svarbu iki detalių išsiaiškinti, ko norite jūs ir ar fotografas gali tai išpildyti. Nepamirškite, jog fotosesijai reikia ir rekvizitų. Sutarkite, ar fotografas ar jūs tuo pasirūpinsite. Be to, kartais siūlomos ir visažistės paslaugos. Tad jei norite atrodyti tikrai gražiai, galite sutikti su tokiomis paslaugomis. Tiesa, tą reikia žinoti iš anksto.

                  Kai pagaliau sutarsite, kokios fotosesijos norite, kur ji turi vykti, kokių rekvizitų reikės ir kas jais pasirūpins, ar reikės visažistės paslaugų, galite tartis dėl kainos. Nepamirškite, jog kuo sudėtingesnė fotosesija, tuo daugiau ji kainuos. Be to, kaina priklausys ir nuo to, kiek nuotraukų norite gauti ir kokiu formatu. Galbūt norite tik skaitmeninių nuotraukų, o gal jums labiau prie širdies turėti atspausdintą fotoalbumą? Nuo nuotraukų kiekio priklausys ir fotosesijos kaina. Juk fotografo darbas – ne vien fotografuoti, bet ir retušuoti nuotraukas ir jas tinkamai apipavidalinti. O tai reikalauja nemažai laiko.

                  Nemažai fotografų vasaros sezonu yra labai užsiėmę, tad jei norite fotografuotis, tarkitės iš anksto. Fotosesijos gali trukti ir dvi valandas, kartais net ir mažiau, tačiau daug laiko atima pasirengimas jai ir nuotraukų redagavimas. Lauke vykstančios fotosesijos paprastai užima bent jau pusdienį, įskaitant kelionę į vietą. Turėkite omeny, kad fotografai dažnai yra užsiėmę žmonės ir jei norite fotosesijos liepos viduryje, dar birželį ar net anksčiau susitarkite su norimu fotografu.

Trumpos viešnagės Europos sostinėse

vatikanasTrumpos kelionės į skirtingas Europos vietoves dabar ytin madingos. Na, jei čia tinka šis žodis. Vis tik savaitgalinės kelionės be abejo labai išpopuliarėjo, dažniausias jų tikslas – kokia nors Europos sostinė, kitas įdomesnis miestas, na, arba net visa valstybė, jei galvoje turėsime Vatikaną ar kokį San Mariną. Kartais tikslu būna koks nors sporto renginys, koncertas, spektaklis, pramogų parko aplankymas. Pagaliau žmonės ima vis labiau suprasti, jog ir per savaitgalį galima tikrai daug ir patirti, ir pamatyti. Na, bet kažkiek tai vis tik  kainuoja, ir reikia netingėti įdėti laiko kelionės organizavimui.

Kur dažniausiai vykstama, kuomet poilsiui turite vos vieną savaitgalį? Ko gero paprasčiausia yra sėsti į automobilį ir važiuoti į artimąjį užsienį. Per kelias valandas galima pasiekti ir Rygą, ir Varšuvą, ir Taliną, ir Minską, ir daug mažesnių kaimyninių šalių miestų. Kartais vykstama į Latviją paslidinėti ar prie jūros, na, populiaru ir tiesiog nuvykti į Lenkiją apsipirkti. Kelionė savo automobiliu – mažiausiai planavimo reikalaujantis būdas atitrūkti nuo kasdienybės. Žinoma, savaitgalio nepakaks, jei norėsite pamatyti tolimesnių miestų bei valstybių.

Jei į kelionės būdus įtrauksime ir skrydžius lėktuvais, tuomet geografija labai prasiplečia. Iš Vilniaus ar Kauno oro uostų pasiekiama keliasdešimt įvairiausių Europos miestų, nuo daugiamilijoninių Londono ar Paryžiaus, iki nedidelių, bet jaukių kalnų kurortų kaip pavyzdžiui Bergamas. Dažnai lankomas ir minėtas Vatikanas, tuo pačiu apžiūrint ir senąjį miestą Romą. O jei pavyksta puikiai suderinti skrydžių laikus ir esate nieko prieš paaukoti išsimiegojimą prieš darbo pirmadienį, per savaitgalį galima ne tik spėti apžiūrėti vieną kitą miestą, bet ir kelias valandas pagulėti paplūdimyje. Net ir tuomet, kai Lietuvoje ežerus dar dengia ledas.

Žinoma, savaitgaliais yra tam tikrų keliavimo nepatogumų. Ne jūs vienas toks gudrus – savaitgaliais turistų ženkliai pagausėja įvairiausiuose įdomesniuose miestuose, tad prie lankytinų objektų gali tekti pastovėti eilėje. Na o į tokį traukos centrą kaip Vatikanas labai realu išvis nesulaukti savo eilės. Turistų čia būna daugybė, o stovėti eilėje kelias valandas, kai atvykai tik porai dienų – taip pat didelė prabanga. Laikas tokių kelionių metų – pats svarbiausias faktorius, kuris lemia, kiek spėsite patirti ir pamatyti, tad jį tikrai verta skaičiuoti ir taupyti.

Artimas tolimas užsienis

bremenasIštrūkti kelioms dienoms į užsienį daugeliui atrodo kaip nesuprantama prabanga. Tiek pinigų, tiek ir laiko atžvilgiu. Na jei turi vos dvi savaitgalio dienas, ką gi gali spėti pamatyti tame užsienyje, kai dar reikia ir oro uoste patikras praeiti, ir skristi, ir galų jau atskridus miestą ar kokią kitą įdomybę pasiekti. Ir tame tiesos tikrai nemažai. Tačiau tik tokiu atveju, jei pasirenkate labai neprotingai.

Štai pavyzdžiui jei nusipirksite skrydį į Paryžių kokią 11 valandą dienos iš Vilniaus, kol nuskrisite, kol pasieksite tikrai nemažai nuo oro uosto nutolusį patį miestą, jau bus gili pavakarė. Tiesą sakant – visai vakaras. Turėsite kelias valandas pasivaikščioti po naktinį Paryžių (na, taip, ir pamatyti gražiai apšviestus Eliziejaus laukus bei Eifelio bokštą), tada dar kelias valandas ryte, ir štai vėl keliauti į oro uostą. Iš pirmo žvilgsnio tikrai nelabai protinga.

Tačiau galima pasielgti kur kas protingiau. Skristi į kokį nors Vokietijos Brėmeną, pasirinkus skrydį labai ankstų šeštadienio rytą ar net penktadienio vakarą. Brėmeno oro uostas – praktiškai pačiame mieste, nuo jo jau pėsčiomis per gerą valandą galima pasiekti miesto centrą. O dar per kelias ir tą miestą gerokai išvaikščioti. Na, nėra jis toks ir didelis, nors senamiestį turi tikrai žavų. Atvykus savaitgaliui į šį Vokietijos miestą ir gerai suplanavus laiką, galima spėti netgi pusdienį praleisti garsiajame Heide parke, esančiame už šimto kilometrų nuo miesto. Ne taip ir toli, tačiau traukiniu tai netrunka. Ir tuomet savaitgalis bus tikrai ir turiningas, ir įspūdingas. Jei dar skrydis namo bus tik vėlų sekmadienio vakarą, tuomet ir laiko pakaks bene viskam.

Žinoma, kur kas turiningiau praleisti tokį trumpą poilsio laiką būtų galima jį kiek ištęsus. Dera pripažinti, kad ilgųjų savaitgalių Lietuvoje tikrai netrūksta. Na o tokia kelionė trims dienoms jau bus kur kas laisvesnė, kelianti mažiau streso, ir daug daugiau apimanti. Per tris dienas jau gali būti ne tik spėta pilnai pasidžiaugti atrakcionu parku, bet ir pats Brėmenas bus neblogai iššniukštinėtas. Turint tiek laiko, jau drąsiai galima galvoti ir apie anksčiau minėtą kelionę į Paryžių. Na, bet gudriau planuoti laiką nepakenks ir tokiu atveju.

Kaip aš pakeičiau savo dienos ritmą

sapnuoti pinigusNeseniai su interneto skaitytojais dalinausi įžvalgomis, kaip pradėjau anksti keltis. Ir be jokių specialistų patarimų, tiesiog savo nuožiūra ir logiškomis išvadomis. Šiandien nori papasakoti, kaip pasikeitė mano visos dienos ritmas, kai pradėjau keltis kone 4 – iomis valandomis anksčiau nei buvau pratęs ankstesnius du mėnesius. Taigi, mano rytas prasideda dabar 6 – tą valandą. Išropojęs iš lovos (tiesa, prisiminiau, kad lengviau atsikelčiau – padedu žadintuvą kitame kambario gale, dėl to kartais ir pabundu minutę prieš žadintuvą, matyt pasąmonė nori išvengti nemalonaus kėlimosi), einu į dušą ir ten 15 minučių prabūnu, kol sušyla visas kūnas. Duše apmąstau savo sapnus, kaip minėjau – pradėjau sapnuoti normaliai, sapnai pasidarė aiškesni ir suprantamesni.

                  Po dušo neinu darytis pusryčių. Jaučiuosi darbingas rytinėmis valandomis ir noriu tą išnaudoti. Būdamas studentas, galvoju, kaip prasimanyti pinigų. Laiko normaliam darbui kaip ir nėra, o ir neturiu didelio poreikio uždirbti tiek, kiek uždirba pilnu etatu dirbantis pilietis. Pradėjau rytais mąstyti apie tai, kaip uždirbti pinigų. Internete susiradau begales video medžiagos, kur pasakojama, kaip uždirbti iš vienos ar kitos veiklos. Perskaičiau gal trisdešimt straipsnių, apie tai kaip uždirbti internetu. Daugumą būdų pasirodė reikalaujantys daug pastangų – registruokis ten, pateik savo asmeninius duomenis, pildyk kažkokias formas ir galbūt uždirbsi kelis centus. Radau nemažai ir finansinių piramidžių, tačiau esu girdėjęs, jog nuo jų reikia bėgti kuo toliau.

                  Taigi, valandą ar dvi kas rytą pamąstęs apie pinigus (tiesą sakant, net pradėjau sapnuoti pinigus), užsiimu kita veikla – mokslais. Darau užduotas užduotis, skaitau literatūrą. Turiu pripažinti, jog pradėjus anksti keltis net mano studijų rezultatai pagerėjo. Anksčiau atsikėlęs, o ir vakare nepraleisdamas daug laiko prie kompiuterio, spėju daugiau pasimokyti ir labiau pasistengiu parašyti koliokviumus.

                  Beveik kasdien turiu eiti į paskaitas, tad šioje srityje nelabai kas pasikeitė. Po paskaitų – namai, draugai. Tik šįkart taip ilgai su draugais neužsibūnu, o ir mažinu išgerto alkoholio kiekį. Anksčiau buvo tokie laikai, kad nė neatsimenu kaip iki namų parsivilkdavau. Dabar manau, kad ankstus kėlimasis pakeitė mano gyvenimą į gerąją pusę – mano rezultatai išties tą parodo. Nors dar neapleidžiu kompiuterinių žaidimų, tačiau manau, kad ir jiems greitu laiku ateis galas.

Kelionės po artimąjį užsienį

Toyota avensisPlanuojant atostogas žvilgsnis dažniausiai krypsta į tolimuosius žemėlapio kampelius. Kur saulė, jūra, šilta, kitos kultūros. Ieškome egzotikos, kuri būtų persipinusi su gerais orais, o dar geriau, jei ir kainos būtų prieinamos. Pamirštame galimybe keliauti visai šalia, kaimynėse šalyse, nors ir čia tikrai galima atrasti įvairių įdomybių. Ko gero geriausias būdas tokioms kelionėms – tai nuosavas ar nuomotas automobilis, leidžiantis būti mobiliam ir nepriklausomam, daug pamatyti ir pernelyg nepavargti.

Jei jau jaučiatės gerai išmaišęs Lietuvą, verta pasidairyti ir aplink. Latvijos pajūris vilniečiui ne ką ne toliau nei lietuviškas, Estijoje galima rasti tikrų krioklių ir stačių uolėtų jūros pakrančių, Lenkijoje galime rasti įvairių architektūros įdomybių, nuo senų viduramžių pilių, iki kraupių koncentracijos stovyklų ar šiuolaikinių architektūros stebuklų. Na, nors ir nedidelių. Gamta užsienyje taip pat įvairi, kiekviena šalis turi savo nacionalinių bei regioninių parkų, kuriuose galima apžiūrėti tų šalių saugomas teritorijas, tai, ką jie turi gražiausio. Kelionės po saugomas teritorijas – puiki mintis tiems, kurie nelinkę pernelyg gilintis, ką gi pamatyti toje šalyje. Kelionės savo automobiliu leidžia aktyviai ieškoti įdomių objektų, pakeisti maršrutą atsižvelgiant į rekomendacijas bei vis kažką atrasti.

Tiesa, keliaujant automobiliu reikia nepamiršti ir ilsėtis, nes ilgas sėdėjimas net patogiausiuose modeliuose gali būti tikrai varginantis. Ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams. Nuolatiniai sustojimai bei nedideli atstumai tarp norimų pamatyti ojektų – puiki išeitis nepervargti. Taip pailsės ir automobilis, kurio gedimų kelionėje tikrai nepageidauja niekas. O būti gali visko, net jei tai ir patikimasis Toyota Avensis ar naujas patvarusis Lexus.

Keliaujant svečiose šalyse nedera pamišti ir kelių eismo taisyklių. Užsienyje jos kiek skiriasi nuo lietuviškųjų, nors, dera pasakyti, gana nežymiai. Bet prieš kelionę tikrai vertą pasidomėti. Laimei, kelių žemėlapiuose, kurie lengvai telpa į kokį jūsų Toyota ar ne kitos markės automobilio stalčiuką, būna nurodytos pagrindinės tos šalies taisyklės, pavyzdžiui greičio apribojimai. Rūpesčių tiek su kelių policija, tiek su automobilio gedimais kelionėje užsienyje tikrai geriau neturėti. Todėl dar namie reikia pasiaiškinti tos šalies, į kurią vykstate, eismo taisykles bei pasitikrinti savo automobilį. Net patikimieji Toyota Avensis kartais genda, tad šiokia tokia profilaktika ar bent apžiūra tikrai nepakenks. Tuomet viskas vyks sklandžiai, ramiai ir be rūpesčių, ir iš kelionės parsivešite tik teigiamus įspūdžius.

Apie darbo pasirinkimą

Darbas NorvegijojeLabai dažnas studentas, baigęs studijas ieško, kur gyvenime įsikabinti, tai yra, susirasti darbą ir pradėti kaupti santaupas, susimokėti už buto nuomą ar komunalines paslaugas, nusipirkti maisto ir būtiniausių daiktų. Deja, Lietuvoje situacija tokia, kad darbą rasti pagal universitete ar kolegijoje įgautą specialybę, dažniausiai yra sunku. O rasti darbą, gerai apmokamą ir įdomu, taip pat nėra lengva. Todėl daug jaunų žmonių įsidarbina didžiųjų prekybos tinklų kasose, sandėliuose, dirba padavėjais kavinėse ir restoranuose ar užsiima viena bjauriausių paslaugų sferos profesijų – telemarketingu. Taigi, jaunam žmogui susirasti padorų darbą, dažnai neturint daug patirties, yra tikrai sudėtinga. Tai viena iš priežasčių, kodėl jaunimas ieško darbo Norvegijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir kitose, tarp emigrantų populiariose, užsienio šalyse. Tuomet tenka dirbti dažnai sunkius darbus, ilgas darbo valandas sandėliuose rūšiuoti dėžes ar klijuoti lipdukus. Dirbti žuvies fabrikuose, pagalbiniais darbuotojais statybose ir kitose neprestižinėse darbo vietose.

                  Dirbti užsienyje dažnai nėra lengva. O norint gauti fiziškai lengvesnį, geriau apmokamą darbą, reikia turėti patirties, mokėti tos šalies, kurioje dirbate, kalbą ir gebėti parodyti, jog esate vertas geros darbo vietos. Tokiu atveju, jei būsite pastebėtas ir įrodysite, jog esate tinkamas būtent tam etatui kurio norite, galėsite siekti karjeros ir užsienyje. Tačiau ar tikrai kiekvieno lietuvio svajonė yra gyvenimas užsienyje? Nemažai emigrantų grįžta į Lietuvą gyventi savo gimtajame krašte ir džiaugtis aplinkui esančiais tautiečiais, mūsų šalies gamta ir savo gimtine.

                  Ar rasti darbą Lietuvoje sunku? Daugelis sako, kad taip, tačiau pervertus žmonių gyvenimo aprašymus, dedamus į darbo skelbimų svetaines, paaiškėja kodėl. Elementarios gramatikos klaidos ir nesugebėjimas savęs pateikti bent jau estetiškai, trukdo rasti tinkamą darbo vietą. Tinkamai apipavidalintas gyvenimo aprašymas, tvarkingas ir išsamus, gerokai padidins jūsų galimybes rasti darbo vietą. Nepamirškime rašyti be klaidų, tvarkingai ir aiškiai, mokėti pateikti savo gerąsias savybes. Geras gyvenimo aprašymas padės rasti Lietuvoje, tačiau nepamirškime kad darbas Norvegijoje ar Anglijoje taip pat gali būti įdomus, ypač jei esate baigęs paklausias studijas ir žinote, jog jūsų žinios bus įvertintos užsienyje. Gal vis tik verta padirbėti keletą mėnesių? Juk atlyginimai didesni, susitaupius bus lengviau pradėti savarankiškai gyventi Lietuvoje.

Rūpestis lauko gėlėmis

LevandosDaug mūsų, sodininkų, didelių ar mažų, savo nuostabiam gamtos kampelyje – sode, neapsieina ir be lauko gėlių. Įvairiausių spalvų margos gėlės džiugina akį ir sielą, o jų priežiūra suteikia vidinę sielos ramybę ir pasigerėjimo savimi jausmą. Gėlių spalvos praskaidrina nuotaiką apniukusiomis vasaros ar net rudens dienomis ir pakelia bendrą savijautą. Ramunės, levandos, rožės ar tulpės – kokios gėlės tai bebūtų, visos jos teiks malonumą jomis rūpinantis, stebint kaip jos auga ir skleidžia lapelius, žiedus, įkvepiant į plaučius jų nuostabaus aromato, užpildančio kūną ir sielą pavasario gaivumu. Taigi pabandykime ir mes užsiauginti savo gėlių darželį ar plėsti senąjį. Juk kokią nuskintą gėlę galima ir padovanoti artimam žmogui.

                  Pirmiausia teks pasirinkti, kokias gėles norime auginti, kokias spalvas, kvapus ir aromatus mėgstame. Taip pat gėles reiktų rinktis pagal sode esantį dirvožemį, arba specialiai paruošti dirvą malonią ir tinkamą auginti norimoms gėlėms. Dar gi svarbu pasirinkti ir tinkamą gėlės veislę Pavyzdžiui, levandų – ne visos veislės sėkmingai augs Lietuvos sąlygomis. Reikės nusipirkti mūsų klimatui tinkamų levandų, kurios galės išbūti per žiemą ir pavasarį vėl skleisti žiedus, visai nepaveiktos šalčio ir speigo. Norint auginti gėles, reikės įsigyti jų svogūnėlių. Tai daroma specializuotose parduotuvėse, turguje ar net prekybos centruose tai jau nebe naujiena. Panaršę internete galime išsirinkti norimas auginti gėles, sužinoti apie Lietuvos sąlygomis tinkamas auginti gėlių rūšis ir veisles, pažiūrėti, kokių spalvų gėlių galima užsiauginti ir pasirinkti pačias tinkamiausias, mieliausias širdžiai ir galinčias augti jūsų sode.

                  Nemažai lauko gėlių tinkamos vartoti ne tik akimis, tai yra, tiesiog žiūrint į jas. Kai kurios naudojamos ir liaudies medicinos tikslais ir parfumerijos, eterinių aliejų gamyboje, taip pat ir tinkamos kaip prieskoniai. Vienos iš tokių gėlių yra levandos, taip pat čiobreliai ar net rožės. Jei norite turėti daugiau nei vien gražų spalvotą vaizdą prie namų, išsirinkite gėles, kurias galėsite vėliau panaudoti ir praktiškai. Savo rankomis užaugintos ir išrūpintos gėlės bus daug malonesnės, maloniau jas naudosite ir, žinoma, daug labiau džiaugsitės, jog galite panaudoti tai, ką patys užsiauginote ir nesate priklausomi nuo parduotuvių tinklų ir jų prekių.

Kokius augalus auginti namuose

KaktusaiKo gero kiekvienas žmogus, gyvenantis ar nuosavame bute ar name ar nuomojantis kambarį ar butą mėgsta auginti kambarinius augalus. Orchidėjas, pinigų medžius, viržius, kaktusus, alijošius ir kitus. Juk gera yra grįžus po darbo pažiūrėti kaip auga savas augalėlis, pasirūpinti juo, palaistyti, nuskabyti nudžiūvusį lapelį ir visaip kaip stengtis kad tas augalėlis augtų sveikas, sodrios spalvos ir skleistų didelius gražius žiedus. Rūpinimasis augalu džiugina ir sielą ir šiek tiek kūną. Įdomu stebėti kaip auga kambaryje koks kaktusas ar pelargonija. Jei auginate gėlę iš sėklų ar svogūnėlių, tuomet augimo proceso stebėjimas tampa dar malonesnis, įdomesnis ir reikalaujantis daugiau priežiūros, juk jauni augalėliai dar nėra tokie atsparūs aplinkos pokyčiams kaip suaugę dideli augalai.

                  Namie galima auginti ir nedidelius medelius, dažniausiai dekoratyvinius. Bambukus, dekoratyvinius klevus ar bonsą. Bonsas – įdomus pasirinkimas. Jis nedidelis, neužima daug vietos, tačiau atrodo įmantriai ir, sakykim, neįprastai. Tačiau, tuo pačiu jis reikalauja ir daug priežiūros. Profesionalai prižiūrėdami ir augindami bonzai medelius turi ir specialias žirklutes ir vielas, kuriomis raišioja medelio šakeles, kad šios raizgytųsi ir visaip vyniotųsi, kaip to nori augalo savininkas. Kai kuriems tai yra tarsi meditacija, leidžianti pabūti kiek arčiau gamtos ir pamiršti nūdienos rūpesčius, visą dėmesį sutelkiant tik į vieną nedidelį medelį.

                  Lietuvoje itin populiaru yra auginti ir kaktusus. Šie nereikalauja daug priežiūros, atrodo egzotiškai, o ir rūšių jų būną pačių įvairiausių, kurios skiriasi ir forma ir spalva ir spygliais. Kaktusus prižiūrėti nėra sunku – palaistai kokį kartą per mėnesį ir jam užtenka. Tik svarbu nelaistyti per daug, juk kaktusas prisitaikęs išgyventi garindamas kuo mažiau drėgmės, taip ją laikydamas savyje ir prireikus naudojantis. Kaktusai – populiarus ir įdomus augalas, na bet gal šiek tiek neoriginalus, mat turi išties didelį lietuvių susidomėjimą.

                  Be visų išvardintų medelių ir augalėlių, namuose galima auginti ir citrusinius vaizdus. Ne vienas žmogus Lietuvoje sugeba užsiauginti bent jau citrinų, kurias išties galima valgyti, kai tik vaisiai subręsta! Ar gi nėra įdomu valgyti savo paties užaugintas citrinas, o gal, labiau pasistengus, ir apelsinus ar mandarinus? Juk tokių medelių tikrai galima rasti prekybos centruose ar specializuotose parduotuvėse. Kambarinių gėlių ir augalų pasirinkimas išties didelis, belieka išsirinkti kuris mieliausias širdžiai ir kibti į darbą.

Kas padeda susirasti darbą?

Darbo skelbimaiKiek visko prirašyta šia tematika. Begalės specialistų patarimų, potencialių darbdavių komentarų, darbo ieškančiųjų patirtys. Ir vis tiek kaži kodėl nesiseka. Ir daugeliui. Ir kodėl? O kad žino. Receptas kaip ir paprastas – būk geriausias, būk aukščiausios klasės specialistas, būk reikalingas, būk naudingas ir tave tikrai priims tavo norimas darbdavys. O ką daryti vidutiniokams?

Kas Lietuvoje tie vidutiniokai? Dažniausiai tokiais laikomi tarsi ir turintys specialybę, išsilavinimą, ir šiokią tokią darbo patirtį. Tačiau dažniausiai – labai nekonkurencingose darbų srityse. Biuro administratoriai, smulkieji vadybininkai, jauni, nepatyrę teisininkai dažniausiai tiesiog paskęsta tokių, panašių į save būryje. Ką daryti? Kaip nors išsiskirti. Dirbti pigiai, dirbti nemokamai, lankyti kursus, seminarus, kurti kažką savo, galų gale rašyti straipsnius spaudai savo srityje – visa tai galėsite parodyti potencialiam darbdaviui ir tai gerokai pakels jus prieš minią tą pačią specialybę turinčių bedarbių. Būsite konkurencingesnis.

Bent didžiuosiuose Lietuvos miestuose darbo pasiūlymų yra tikrai daug, darbo skelbimai kasdien pasipildo dešimtimis, o gal ir šimtai naujų darbo pasiūlymų. Atrodo keista, kaip net ir Vilniuje dar gali būti toks gana aukštas nedarbingumo rodiklis. Cha. Ne paslaptis, kad žmonės nori dirbti ne bet ką. Ir ne už bet kiek (eiliniu atveju – ne už minimą). Net ir neturintieji darbo įgūdžių, neturintys kvalifikacijų nori gero, nesunkaus, gerai apmokamo darbo. Ar tie pasiūlymai nekvalifikuotiems darbininkams už minimalų atlyginimą niekam neįdomūs?

Na, gal ne visai taip. Tikrai yra, kas juos peržiūri, kas darbinasi ir netgi džiaugiasi tokiais darbais. Kad ir, pavyzdžiui, valytojos. Tikrai pasitaiko nemažai tokių atvejų, kuomet darbas pilnu etatu už minimalų atlyginimą trunka toli gražu ne visą darbo dieną. Galbūt objektams išvalyti pakanka 5-6 valandų, gal kartais ne keturių. Ypač įgudus. Ar tokiu atveju vertėtų skųstis minimaliu atlyginimu? Tikrai ne. Reikia džiaugtis dar  ir tuo, kad gaunate ne tik darbą, algą, bet ir laisvę. Ir tokių darbų tikrai pasitaiko tarp tų minimaliai apmokamų ir neva nekvalifikuotų. Tereikia ieškoti.

Kvalifikacijos kėlimas, darbo patirtys, įvairi veikla, daranti jus pranašesnį prieš kitus bedarbius tikrai padeda ieškantis darbo. Tačiau darbo paieškos vis tiek daugeliui atveju prasideda nuo pasiūlymų peržiūrėjimo. Darbo skelbimai internete plačiai paplitę, yra daug portalų, kuriuose galima ieškotis potencialių darbdavių. Tereikia nepasiklysti tarp tų skelbimų, juos žiūrėti, tyrinėti ir kreiptis, kuomet pasirodys tinkamas. Ar tai būtų kažkas pagal jūsų specialybę, kur galėsite įrodyti savo pranašumą prieš kitus, ar kažkoks visai nekvalifikuotas darbas už minimalų atlyginimą, tačiau pavyzdžiui su tokiu privalumu, kaip nereikėjimas dirbti visas aštuonias valandas.

Atostogaukime Viduržemio regione

Rodo salaVėl kilo klausimas, kur praleisti atostogas? Norite šilumos, šilto oro ir vandens, smėlio ir saulės? Gal norite pabėgti nuo savo tautiečių, besigrūdančių Palangos paplūdimiuose? Norisi ramybės ir prabangos, sužinoti ką nors naujo, pamatyti kitokią gamtą, kitokią kultūra ir jos palikimą? Bene arčiausiai tokios vietos yra Viduržemio jūros regione. Čia rasite Kipro salą, Rodo salą, įvairius Ispanijos kurortus, Italijos paplūdimius, Kanarų salas, Sardiniją, Korsiką, Maljorką. Dažnai šiose vietose nėra labai brangu, kaip, pavyzdžiui, šiaurės Europoje. Oras čia kone visus metus šiltas, vanduo įšyla iki 25 ir daugiau laipsnių, turistams siūloma įvairiausių ekskursijų, vandens ir sausumos pramogų. Tad gal verta keliauti į kokią Viduržemio jūros salą ir ten praleisti kelias savaites? O gal per tas kelias savaites galima aplankyti ir kelias salas – Rodo salą, Kipro salą ir, tarkim, Koso salą?

                  Viešbučiai šiose salose yra gana pigūs. Jei dar keliausite ne sezono metu, galite gauti ir nemažą nuolaidą. O ir prabangos salų viešbučiuose netrūksta. Kone kiekvienam baseinas ar du, restoranas, terasa, kur galima degintis ar gerti kokteilį, baras prie baseino. Galima ilsėtis tiesiog neišeinant iš viešbučio teritorijos! O jei ir panorėsite išeiti toliau, bet neprarasti visų viešbučių privalumų, paplūdimiai dažniausiai būna visai šalia. Čia galėsite įlysti į „tikrą“ vandenį, pajausti jo šilumą kad net nesinorės išlysti iš vandens! Ar tai ne geriau nei mūsų šaltoji Baltijos jūra? Be to, kurortiniuose miestuose siūloma ir nemažai vandens pramogų – nardymas su deguonies balionais ar su vamzdeliu, skraidlentės, kaitai, plaukiojimai kajakais ar kitos juokingos vandens pramogos.

                  Viduržemio jūros kurortai dažnai garsėja ir savo istorija. Čia galite pamatyti ir kelių tūkstančių metų senumo statinius ar jų liekanas, senas romėnų mozaikas, karalių kapus, kitus architektūros paminklus. Muziejuose galėsite susipažinti su šio regiono istorija ir dabartiniu gyvenimu, pamatyti archeologinius radinius iš įvairių amžių. Dažnai po įdomias vietas rengiamos ir ekskursijos turistams, bet gal įdomiau būtų susirasti angliškai kalbantį vietinį, kuris parodys ne tik turistines vietas, bet ir vietinių žmonių tikrąją kultūrą ir gyvenimą. Tad belieka pasirinkti, ar tai būtų Maljorka, ar Sardinija ar Rodo sala ar bet koks kitas kurortas Viduržemio jūroje ir galime keliauti! Tik nepamirškime maudymosi reikmenų, kremo nuo saulės ir plačios šypsenos! Atostogos jau laukia!